sponas

×spõnas (plg. vok. Span) sm. (2) Al, Btr, Krok, Ss, Prn, Jnk, Snt, Plk, PnmA sakingo (ppr. spygliuočio) medžio gabalas, iš kurio skeliamos skalos: Iš pliauskų spõnai, o iš spõnų balanas arba skalas skaldo J. Sponùs darė iš gražiai nuaugusios, tiesios pušies, kad gerai skiltų Alvt. Padaryk spõnų – vakare prasiskaldysim balanų Grš. Visus sponùs mergos sukūreno, nėra dabar nuo ko nė šipulio nusiskelt Gl. ^ Uodega kaip sponas ir kojos kaip stipinai V.Piet.